- zaunytojas
- zaũnytojas (-is KII338), -a smob. (1) menk. 1. NdŽ, KŽ, DŽ1; L374, ŠT219 kas zaunija, plepys, tuščiakalbis: Taip gaivindavos anie zaunytojai iš gyriaus, kurį iš tų sulaukė, kurius jie išvadžioję buvo Ns1850,1. 2. Kv kas blevyzgoja, nepadoriai kalba.
Dictionary of the Lithuanian Language.
